Gyvūnai viską supranta, bet negali kalbėti. Kai kurie žmonės, deja, atvirksčiai.
Markas Tvenas
Drambliai
Kartą žmogus lankėsi zoologijos sode. Staiga jis sustojo nustebęs. Drambliai, tokie milžiniški padarai, buvo pririšti prie kojos tik menkute, plona virvele. Nei grandinių, nei narvo. Aiškiai matėsi, kad drambliai gali bet kada lengvai išsilaisvinti, bet kažkodėl to nedarė.
Žmogus priėjo prie prižiūrėtojo ir paklausė, kodėl tokie didingi ir stiprūs gyvūnai tiesiog stovi ir nė nemėgina išsivaduoti. Prižiūrėtojas atsakė:
- Kai jie buvo jauni ir gerokai mažesnio dydžio, mes juos pririšdavome ta pačia virve, ir dabar, kai jie jau suaugę, pakanka tos pačios virvės, nes jie tiki, kad ši virvė gali juos sulaikyti, tad nė nebando veržtis laisvėn.
Tai apstulbino lankytoją: šie galingi gyvūnai, bet kurią akimirką galėjo sutraukyti savo „grandines“, bet dėl įsitikinimo, kad tai neįmanoma, to nedarė ir tiesiog paklusniai stoviniavo.
Kiek iš mūsų, kaip ir tie drambliai, tiki, kad kažko nesugebam, tik todėl, kad kartą nepavyko?
